Vėžys – tai grupė onkologinių ligų, šis terminas apibūdina daugiau nei 100 skirtingų susirgimų. Visus vėžio atvejus vienija bendras bruožas: jie prasideda, kai dalį kūno ląstelių ištinka genetiniai pokyčiai, dėl kurių jos praranda savo funkciją ir ima be perstojo daugintis, o vėliau ir plisti į kitas kūno vietas. 

Vėžys gali atsirasti bet kur. Žmogaus kūną sudaro trilijonai ląstelių, jos atlieka tam tikrą funkcija, bei nuolat auga ir dalijasi (dauginasi). Sveikame kūne naujos ląstelės nuolat keičia pasenusias ar pažeistas ląsteles, kai pastarosios naturaliai žūsta.

Šis ląstelių atsinaujinimo procesas sergant vėžiu stipriai pasikeičia: pasenusios ir pažeistos ląstelės išgyvena nors turėtų žūti, o naujos ląstelės ima formuotis ten kur jų visai nereikia. Šios nevaldomos ląstelės yra vadinamos vėžinėmis, jos gali dalytis be sustojimo ir suformuoti darinius vadinamus augliais arba navikais.

Daugumos vėžinių susirgimų augliai yra kieti dariniai, bet galima ir kitokia vėžio išraiška, pavyzdžiui, sergant leukemija vėžys yra kraujyje ir darinio pamatyti negalima. 

Piktybinio vėžio atveju auglys gali plisti į gretimus audinius. Taip pat, augant pirminam navikui dalis vėžinių ląstelių gali nuo jo “atskilti” ir su krauju arba limfa keliauti tolyn į kitas kūno vietas ir ten formuoti naujus vėžinius darinius – metastazes. Gerybiniai augliai skiriasi tuo, kad jų ląstelės neplinta po kūną. Visgi, kartais gerybinis auglys gali būti pavojingas, kai yra labai didelis arba labai jautrioje kūno vietoje (pvz. smegenyse). 

Gerybiniai navikai po chirurginio pašalinimo įprastai neatsinaujina.Tuo tarpu piktybiniai turi polinkį atsinaujinti-recidyvuoti..