Diagnozė ir požymiai
Pilvo organai ir audiniai laikosi savo vietose stiprios pilvo sienos dėka. Pilvo išvarža (kitaip – trūkis) tai pilvo sienos dalis, kuri yra silpna ar įplyšusi. Dažnai išvaržos vietoje esantys organai pradeda spaustis pro pažeistą, anksčiau juos laikiusią, pilvo sieną. Pilvo sienos išvaržos būna įgimtos ir įgytos. Įprastai jos klasifikuojamos pagal pažeidimo vietą (pvz. kirkšnies, bambos ir t.t.).
Įgyta išvarža gali būti pirminė, kai prieš tai išvaržos vietoje nebuvo jokio pažeidimo. Arba pooperacinė, kai išvarža susiformuoja anksčiau atlikto chirurginio pjūvio vietoje. Dauguma įgytų išvaržų susiformuoja pilvo sienai netekus mechaninio vientisumo. Statistiškai yra teigiama, kad bent vieną išvaržą turi arba gyvenimo laikotarpyje turės vienas iš penkių vyrų ir viena iš 50 moterų. Įprastai išvaržos yra diagnozuojamos vyresniems nei 40 metų pacientams.
Biomechaniškai aiškinant pilvo sandarą, pilvą reikia įsivaizduoti kaip cilindrą, kurio sienas sudaro raumenys, sausgyslės ir kaulai prie kurių siena tvirtinasi. Cilindro viduje yra ertmė su visais pilvo organais. Normaliai pilvo sienos raumenys nuolat spaudžia ertmėje esančius organus ir išlaiko vientisą cilindrinę pilvo formą.
Linas Venclauskas
Sužinoti daugiauPilvo organai yra gyvi, jie “juda” ir priešinasi sienos spaudimui patys spausdamiesi į ją. Dėl amžinių pokyčių ir genetinių faktorių įtakos pilvo sienos raumenys bei sausgyslės praranda savo tvirtumą ir elastingumą. Jei pilvo siena tampa silpna, staiga padidėjęs spaudimas iš pilvo vidaus (pvz. kosint ar stanginantis) sukelia labiausiai pažeistos sienos dalies plyšimą – išvaržą.
Pilvo sienos išvarža lengvai pasiduoda tempimui, tad organai iš pilvo vidaus stumia pilvo sieną į išorę ir ji lyg balionas išsipučia, suformuoja į išorę išlindusį išvaržos maišą. Maišo dydis priklauso nuo jį supančių audinių mechaninio atsparumo ir išvaržos formavimosi trukmės. Į šį maišą iš pilvo ertmės gali patekti žarnos kilpa ar riebalų gabaliukas. Dažniausiai į išvaržos maišą patekę pilvo audiniai yra lengvai pirštu įstumiami atgal, bet gali ten ir įstrigti. Įstrigimas gali būti labai skausmingas ir pavojingas, kadangi įstrigę audiniai negauna kraujo, pradeda tinti ir galiausiai gali žūti.
Pilvo išvarža gali ir nesukelti jokių simptomų. Kai simptomai yra, jie pasireiškia išsipūtimu pilvo sienoje, kuris gali būti mažas ir nepastebimas. Dar gali būti jaučiamas skausmas kosint, stanginantis ar aktyvavus aplink išvaržą esančius raumenis. Galiausiai aplink išsipūtimą jaučiamas raumenų traukimas.
Jei jaučiate skausmą aplink išvaržą (ypač jei jis progresuoja) ir negalavimą, nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją ar chirurgą.
Diagnozė ir požymiai
Pilvo organai ir audiniai laikosi savo vietose stiprios pilvo sienos dėka. Pilvo sienos išvarža (kitaip – trūkis) tai pilvo sienos dalis, kuri yra silpna ar įplyšusi. Dažnai išvaržos vietoje esantys organai pradeda spaustis pro pažeistą, anksčiau juos laikiusią, pilvo sieną. Pilvo sienos išvaržos būna įgimtos ir įgytos. Įprastai jos klasifikuojamos pagal pažeidimo vietą (pvz. kirkšnies, bambos ir t.t.).
Įgyta išvarža gali būti pirminė, kai prieš tai išvaržos vietoje nebuvo jokio pažeidimo. Arba pooperacinė, kai išvarža susiformuoja anksčiau atlikto chirurginio pjūvio vietoje. Dauguma įgytų išvaržų susiformuoja pilvo sienai netekus mechaninio vientisumo. Statistiškai yra teigiama, kad bent vieną išvaržą turi arba gyvenimo laikotarpyje turės vienas iš penkių vyrų ir viena iš 50 moterų. Įprastai išvaržos yra diagnozuojamos vyresniems nei 40 metų pacientams.
Linas Venclauskas
Sužinoti daugiauBiomechaniškai aiškinant pilvo sandarą, pilvą reikia įsivaizduoti kaip cilindrą, kurio sienas sudaro raumenys, sausgyslės ir kaulai prie kurių siena tvirtinasi. Cilindro viduje yra ertmė su visais pilvo organais. Normaliai pilvo sienos raumenys nuolat spaudžia ertmėje esančius organus ir išlaiko vientisą cilindrinę pilvo formą.
Pilvo organai yra gyvi, jie “juda” ir priešinasi sienos spaudimui patys spausdamiesi į ją. Dėl amžinių pokyčių ir genetinių faktorių įtakos pilvo sienos raumenys bei sausgyslės praranda savo tvirtumą ir elastingumą. Jei pilvo siena tampa silpna, staiga padidėjęs spaudimas iš pilvo vidaus (pvz. kosint ar stanginantis) sukelia labiausiai pažeistos sienos dalies plyšimą – išvaržą.
Pilvo sienos išvarža lengvai pasiduoda tempimui, tad organai iš pilvo vidaus stumia pilvo sieną į išorę ir ji lyg balionas išsipučia, suformuoja į išorę išlindusį išvaržos maišą. Maišo dydis priklauso nuo jį supančių audinių mechaninio atsparumo ir išvaržos formavimosi trukmės. Į šį maišą iš pilvo ertmės gali patekti žarnos kilpa ar riebalų gabaliukas. Dažniausiai į išvaržos maišą patekę pilvo audiniai yra lengvai pirštu įstumiami atgal, bet gali ten ir įstrigti. Įstrigimas gali būti labai skausmingas ir pavojingas, kadangi įstrigę audiniai negauna kraujo, pradeda tinti ir galiausiai gali žūti.
Pilvo išvarža gali ir nesukelti jokių simptomų. Kai simptomai yra, jie pasireiškia išsipūtimu pilvo sienoje, kuris gali būti mažas ir nepastebimas. Dar gali būti jaučiamas skausmas kosint, stanginantis ar aktyvavus aplink išvaržą esančius raumenis. Galiausiai aplink išsipūtimą jaučiamas raumenų traukimas.
Jei jaučiate skausmą aplink išvaržą (ypač jei jis progresuoja) ir negalavimą, nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją ar chirurgą.
Gydymas
Ne visoms išvaržoms būtinas staigus gydymas. Tačiau, dauguma galiausiai turi būti sutvarkyta chirurginiu būdu. Jūsų chirurgas tai gali padaryti vienu iš dviejų būdų, kuris yra tinkamas jums priklauso nuo išvaržos dydžio, vietos pilvo sienoje ir ar išvarža bus tvarkoma pirmą kartą.
Operacijų tipai
- Atvira operacija
Atviros operacijos atveju chirurgas atlieka pjūvį netoli pilvo sienos išvaržos. Tuomet jei išvaržos maiše yra įstrigusių pilvo audinių, jis įvertina jų būklę, jei audiniai sveiki, jie švelniai grąžinami atgal. Kartais tenka šalinti dalį pažeistos žarnos ar kito audinio jei jie buvo įstrigę per ilgai. Tuomet chirurgas susiuva pilvo sienos sluoksnius taip, kad siena vėl būtų stipri ir vientisa, laikytų pilvo organus savo vietose. Tam tikrais atvejais chirurgas “užlopo” pažeistą pilvo sienos dalį tinkleliu, kuris ją saugos nuo pakartotinės išvaržos. - Laparoskopinė operacija/Minimaliai invazyvi chirurgija
Darant laparoskopinę išvaržos operaciją, atliekami keli, bet labai maži, chirurginiai pjūviai. Per šiuos pjūvius chirurgas gali įvesti operacijai reikiamus įrankius į pilvo ertmę. Pilvo ertmės atverti nereikia, nes vienas iš įrankių įvestų į pilvą yra kamera (vadinama “laparoskopu”), kurios dėka chirurgas pažeistą pilvo sienos dalį mato TV ekrane.
Chirurginis tinklelis, tai iš gyvūnų audinių arba sintetinių medžiagų pagamintas medicininis prietaisas. Jis papildomai sutvirtina operuotą pilvo sienos dalį. Sintetiniai tinkleliai gali būti pagaminti iš organizme absorbuojamų medžiagų (t.y. palaipsniui jie ištirpsta kūne) arba ne. Taip pat jie gali būti kombinuoti, tokiu atveju viena tinklelio dalis absorbuojasi, o kita lieka kūne.
Visi iš gyvūnų audinių (dažniausiai tai kiaulių arba karvių apdorotos žarnos, oda) pagaminti tinkleliai yra visiškai absorbuojami. Tokie tinkleliai galiausiai ištirpsta ir praranda savo tvirtumą, jų panaudojimo tikslas: suteikti atramą pilvo sienai, kol sugyja operacinis pjūvis ir užauga nauji audiniai galintys palaikyti tvirtą ir vientisą pilvo sieną. Neabsorbuojami tinkleliai lieka kūne (nuolatiniai implantai) ir mechaniškai padeda išlaikyti pilvo sienos vientisumą po operacijos.
Operacijų tipai
- Atvira operacija
Atviros operacijos atveju chirurgas atlieka pjūvį netoli pilvo sienos išvaržos. Tuomet jei išvaržos maiše yra įstrigusių pilvo audinių, jis įvertina jų būklę, jei audiniai sveiki, jie švelniai grąžinami atgal. Kartais tenka šalinti dalį pažeistos žarnos ar kito audinio jei jie buvo įstrigę per ilgai. Tuomet chirurgas susiuva pilvo sienos sluoksnius taip, kad siena vėl būtų stipri ir vientisa, laikytų pilvo organus savo vietose. Tam tikrais atvejais chirurgas “užlopo” pažeistą pilvo sienos dalį tinkleliu, kuris ją saugos nuo pakartotinės išvaržos. - Laparoskopinė operacija/Minimaliai invazyvi chirurgija
Darant laparoskopinę išvaržos operaciją, atliekami keli, bet labai maži, chirurginiai pjūviai. Per šiuos pjūvius chirurgas gali įvesti operacijai reikiamus įrankius į pilvo ertmę. Pilvo ertmės atverti nereikia, nes vienas iš įrankių įvestų į pilvą yra kamera (vadinama “laparoskopu”), kurios dėka chirurgas pažeistą pilvo sienos dalį mato TV ekrane.
Chirurginis tinklelis, tai iš gyvūnų audinių arba sintetinių medžiagų pagamintas medicininis prietaisas. Jis papildomai sutvirtina operuotą pilvo sienos dalį. Sintetiniai tinkleliai gali būti pagaminti iš organizme absorbuojamų medžiagų (t.y. palaipsniui jie ištirpsta kūne) arba ne. Taip pat jie gali būti kombinuoti, tokiu atveju viena tinklelio dalis absorbuojasi, o kita lieka kūne.
Visi iš gyvūnų audinių (dažniausiai tai kiaulių arba karvių apdorotos žarnos, oda) pagaminti tinkleliai yra visiškai absorbuojami. Tokie tinkleliai galiausiai ištirpsta ir praranda savo tvirtumą, jų panaudojimo tikslas: suteikti atramą pilvo sienai, kol sugyja operacinis pjūvis ir užauga nauji audiniai galintys palaikyti tvirtą ir vientisą pilvo sieną. Neabsorbuojami tinkleliai lieka kūne (nuolatiniai implantai) ir mechaniškai padeda išlaikyti pilvo sienos vientisumą po operacijos.
Pooperacinis laikotarpis
Po išvaržos operacijos, ypač pirmosiomis paromis, dažniausiai jaučiami simptomai: skausmas, nedidelis karščiavimas, nuovargis ir pykinimas.
Be vaistų, kuriuos jums nurodė gydytojas, pirmosiomis dienomis po operacijos skausmo malšinimui galite naudoti ledą. Apsukite ledo paketą medžiagine skiaute ir šaldykite operuotą vietą 10-20 minučių, kartokite kas 1-2 valandas.
Fizinė veikla: ilsėkitės jei jaučiate bent menkiausią nuovargį. Leiskite pjūvio vietai tinkamai sugyti. Būtina vengti greitų judesių (ypač greito stojimosi nuo kėdės ar kilimo iš lovos), sunkių svorių (ne daugiau kaip 3-5 kilogramai). Visgi, lengva fizinė veikla skatina greitesnį gyjimą, vaikščiojimas (ypač praėjus 1-2 savaitėms po operacijos) yra geriausias pasirinkimas.
Prausimasis: maudytis galite jau 24-48 val. po operacijos, nebent jūsų chirurgas nurodė kitaip. Pirmas 2 savaites maudytis galima tik duše po tekančiu vandeniu (vengti pirties, gulėjimo vonioje). Po prausimosi švelniai nusausinkite pjūvio vietą.
Dieta: galite valgyti įprastą maistą, jei jūsų skrandis jį toleruoja. Kitu atveju, bandykite lengvus, mažai riebalų turinčius patiekalus (virti ryžiai, garinta vištiena, jogurtas). Taip pat svarbu vengti vidurių užkietėjimo ir stanginimosi tuštinantis. Tai užtikrinti padeda pakankamas skysčių suvartojimas (bent 2 litrai vandens per parą) ir daug skaidulų turintis maistas. Jūsų gydytojas jums gali pasiūlyti išmatas skystinančių vaistų ar lengvų laisvinamųjų.
Jau po 1-2 savaičių išnyksta nemalonūs pooperaciniai simptomai ir galima grįžti į darbą, užsiimti įprasta veikla namuose. Visiškas funkcijos atsistatymas trunka 3 – 6 savaites po išvaržos operacijos.
Komplikacijos
Pjūvio vieta skaudės, bus patinusi ir paraudusi. Ledo paketai ir nuskausminamieji vaistai padės kontroliuoti šiuos simptomus.
Komplikacijos, susijusios su išvaržos operacija:
- Chirurginės žaizdos infekcija;
- Aplinkinių organų ar audinių pažeidimas;
- Pakartotinė išvarža;
- Seroma – skysčiu užsipildęs maišelis, išsivystęs po oda;
- Perštėjimo jausmas ar jutimų išnykimas odoje aplink pjūvį;
- Sunkus šlapinimasis arba šlapimo nelaikymas;
- Vidurių užkietėjimas arba sulėtėjęs virškinimas;
- Surandėjimas arba chirurginių sąaugų atsiradimas;
- Šlapimo takų infekcija;
- Sunkus kvėpavimas arba kvėpavimo takų infekcija.
Pirmiausia, yra svarbu užtikrinti pilnavertę mitybą, kad pacientas gautų pakankamai maisto medžiagų ir energijos. Svarbu vartoti baltymų gausų maistą (mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus, riešutus, ankštines daržoves). Esant poreikiui, gydytojas gali skirti specialius maisto papildus (miltelių ar gėrimų pavidalu). Tam tikrais atvejais gali būti skiriama enterinė (pro zondą) ar parenterinė (į veną) mityba. Toks pasiruošimas paprastai trunka 7-14 dienų.
Pasiruošimas operacijai užtikrina sklandesnę pooperacinę eigą, sumažina komplikacijų riziką, greičiau gyja žaizdos, pacientas ligoninėje praleidžia mažiau laiko.
Visai neseniai prieš planuojamą operaciją pacientams tekdavo bent 1 parą badauti, skysčių vartojimas buvo nutraukiamas jau operacijos išvakarėse, tokiu būdu dar labiau sustiprinant organizmo patiriamą stresą priešoperaciniu laikotarpiu.
Remiantis naujais mokslo įrodymais pagrįstomis rekomendacijomis, paciento badavimo laikas yra gerokai sutrumpintas. Kieto maisto vartojimą rekomenduojama nutraukti likus 6 valandoms, skaidrių skysčių gėrimą- likus 2 valandoms iki numatomo operacijos laiko. Taip pat siekiant sumažinti operacijos organizmui sukeliamą stresą bei atsparumą insulinui pooperaciniu laikotarpiu, rekomenduojama vartoti specialius angliavandenių gėrimus. Operacijos išvakarėse skiriama 800 ml specialaus gėrimo (100 g angliavandenių), operacijos dieną, likus 2 valandoms iki operacijos- 400 ml specialaus gėrimo (50 g angliavandenių). Šis paruošimas skiriamas gydytojo, įvertinus paciento būklę.