Dauguma procedūrų šiuolaikinėje pilvo chirurgijoje dėl geresnės kosmetinės baigties, mažesnio pooperacinio skausmo bei trumpesnio atsistatymo laiko yra atliekamos laparoskopiškai. Visgi, kartais laparoskopinė operacija nėra įmanoma ir tenka rinktis atvirą laparotomiją. Tokiu atveju, sėkmingą operacijos eigą lemia tinkamai parinktas pilvo sienos pjūvis ir paciento supažindinimas su šia sudėtinga procedūra, pasiruošimas jai.
Kaip yra parenkamas pjūvis?
Pjūvio pasirinkimas turi atitikti pilvo dalį kurią norima atidengti tuo pačius vertinant galimas planuojamos operacijos komplikacijas (pvz. kraujavimas ar operacijos metu aptiktas papildomas darinys, dėl kurių tenka didinti pjūvio apimtį). Svarbu, kad pjūvis minimaliai paveiktų pilvo sienos funkciją, išsaugotų svarbias pilvo sienos struktūras (nervai, kraujagyslės, raumenys) ir tinkamai sugytų, užkertant kelią pooperacinės išvaržos susidarymui. Visgi, minėtos komplikacijos pasitaiko ir pacientas turi suprasti galimą riziką prieš sutinkant atlikti operaciją.
Pagrindiniai veiksniai lemiantys pjūvio pasirinkimą:
- Skubūs atvejai, kai yra poreikis greitai atverti pilvą (trauma, vidinis kraujavimas, kt.);
- Diagnozės tikslumas (kartais diagnozę galima patvirtinti tik pačios operacijos metu);
- Kūno sudėjimas ir amžius, gretutinės ligos;
- Anksčiau atliktų operacijų randai ir jų vieta;
- Masyvaus ir sunkiai kontroliuojamo kraujavimo tikimybė;
- Kosmetinė baigtis.
Galimi pjūvių pasirinkimai
Bendrai pilvo sienos pjūviai būna 2 tipų: įstrižiniai/skersiniai ir išilginiai. Išilginiai pjūviai yra vertikalūs pilvo sienos atžvilgiu ir populiariausias tarp jų yra vidurinis pjūvis, taip pat galimi paramedialinis ir tiesiojo pilvo raumens pjūviai, bet jie praktikoje atliekami tik išskirtiniais atvejais.
Vidurinis pjūvis
Labai dažnai naudojamas pjūvis nes atidengia ir leidžia chirurgui matyti visą pilvo ertmę. Vidurinis pjūvis prasideda nuo krūtinkaulio apačios ar žemiau, eina tiesiai vidurine pilvo linija, aplenkia bambą ir gali tęstis žemyn iki pat gaktikaulio. Šio pjūvio privalumas yra saugumas, prarandamas minimalus kiekis kraujo ir labai maža tikimybė pažeisti pilvo sienoje esančius nervus. Naudojamas esant skubiems atvejams (pilvo trauma) arba kai nėra aiški diagnozė (eksploracinė laparotomija). Deja, po tokio pjūvio lieka ryškus ir didelis randas. Taip pat pooperacinės išvaržos yra dažniausia komplikacija po vidurinės laparotomijos. Išvaržų dažnis 1 metų bėgyje po operacijos svyruoja tarp 9 – 20 %.
Galimi pjūvių pasirinkimai
Bendrai pilvo sienos pjūviai būna 2 tipų: įstrižiniai/skersiniai ir išilginiai. Išilginiai pjūviai yra vertikalūs pilvo sienos atžvilgiu ir populiariausias tarp jų yra vidurinis pjūvis, taip pat galimi paramedialinis ir tiesiojo pilvo raumens pjūviai, bet jie praktikoje atliekami tik išskirtiniais atvejais.
Vidurinis pjūvis
Labai dažnai naudojamas pjūvis nes atidengia ir leidžia chirurgui matyti visą pilvo ertmę. Vidurinis pjūvis prasideda nuo krūtinkaulio apačios ar žemiau, eina tiesiai vidurine pilvo linija, aplenkia bambą ir gali tęstis žemyn iki pat gaktikaulio. Šio pjūvio privalumas yra saugumas, prarandamas minimalus kiekis kraujo ir labai maža tikimybė pažeisti pilvo sienoje esančius nervus. Naudojamas esant skubiems atvejams (pilvo trauma) arba kai nėra aiški diagnozė (eksploracinė laparotomija). Deja, po tokio pjūvio lieka ryškus ir didelis randas. Taip pat pooperacinės išvaržos yra dažniausia komplikacija po vidurinės laparotomijos. Išvaržų dažnis 1 metų bėgyje po operacijos svyruoja tarp 9 – 20 %.
Įstrižinai/skersiniai pjūviai yra siejami su mažesne pooperacinių sąaugų ir žarnų obstrukcijos rizika, taip pat nustatyta kad šie pjūviai sukelia mažesnį skausmą ir po jų kvėpavimo funkcija atsistato greičiau. Gyjant tokiems pjūviams oda yra mažiau tempiama ir kosmetinė baigtis būna geresnė.
McBurney pjūvis
Atvirai apendektomijai (kirmėlinės ataugos šalinimui) naudojamas pjūvis. Jis atliekamas dešinės pilvo pusės apačioje, kur dažniausiai randama kirmėlinė atauga. Geresnei kosmetinei baigčiai galima modifikacija: horizontalus Lanz pjūvis, kurį galima paslėpti po apatiniais. Visgi, kartu su modifikacija didėja rizika pažeisti pilvo sienoje esančius nervus, kurie eina per šia vietą.
Kocher/Pošonkaulinis pjūvis
Pjūvis prasideda po krūtinkauliu ir eina paraleliai su šonkaulių kraštu į šoną. Gali būti atliekamas kairėje, dešinėje pusėje arba į abi puses ir naudojamas operuojant tokius organus kaip kepenys, tulžies pūslė, kasa, skrandis ar blužnis.
Skersinis (transverse) pjūvis
Tai statmenas pilvo vidurio linijai pjūvis. Dažniausiai atliekas vaikams, kadangi jų pilvo sienoje dar nėra nervų kuriuos rizikuojama pažeisti. Dėl tos pačios priežasties suaugusiems jis atliekamas rečiau, dažniausiai moterims dėl geresnės kosmetinės baigties arba skubiais atvejais, kai tenka stabdyti kraujavimą iš aortos. Šio pjūvio privalumas yra tai, kad jis seka odos tempimo linijas, žaizdai gyjant oda tempiama mažiau, lieka mažesnis randas. Atliekant šį pjūvį tenka pažeisti raumenis ir skersinis pjūvis siejamas su greičiau progresuojančia tiesiojo pilvo raumens atrofija.
Žodynas
Laparoskopinė operacija
Laparoskopija (gr. lapara – pilvas, scopeo – žiūrėti) – tai operavimo metodas, kai per kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, pilvo ertmėje atliekami reikiami operaciniai veiksmai.
Laparotomija
Operacija, kai prapjaunama priekinė pilvo siena.
Komplikacijos
Med. ligos pasunkėjimas, prisimetus naujai ligai.
Diagnozė
(gr. diagnosis - pažinimas, nustatymai) - ligos nustatymas: gydytojo išvada dėl ligos esmės ir ligonio būklės.
Paramedialinis
Šalia vidurio linijos.
Paraleliai
Šalia, lygiagrečiai.
Infekcija
(lot. infectio – užkrėtimas) – už(si)krėtimas, ligą sukeliančių mikroorganizmų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą.