Ezofagogastroduodenoskopija (Endoskopija) įprastai atliekama lanksčiu aparatu –vaizdoendoskopu. Tyrimas gali būti atliekamas su vietine arba bendrine nejautra. Abiem atvejais pacientas didelio skausmo nejaučia. Tačiau, po bendrinės nejautros pailgėja atsigavimo laikas, kuris tą dieną gali varžyti įprastą paciento gyvenimo ritmą (vairavimą, darbą ir t. t.).
Atliekant ezofagogastroduodenoskopiją, iš vidaus apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, įvertinant jų gleivinę (paraudimas, paburkimas, trapumas, kraujagyslių piešinys, gleivinės išbujojimas, atrofija, opos, išaugos, augliai), spindžio, formos pakitimus ir kt.. Dažniausiai ši procedūra būna tik diagnostinė. Diagnostinės ezofagogastroduodenoskopijos metu gali būti daroma biopsija (paimami gleivinės gabalėliai mikroskopiniam ištyrimui). Esant būtinybei, gali būti daromos ir gydomosios endoskopinės procedūros (gydomoji endoskopija): auglių (polipų, pogleivio lipomų bei kt.) šalinimas, kraujavimo stabdymas, virškinamojo trakto stenozių (susiaurėjimų) plėtimas bei spindžio protezavimas (stentavimas) specialiais vamzdeliais (stentais), svetimkūnių šalinimas, išsiplėtusių stemplės veninių mazgų perrišimas (ligavimas), perkutaninės gastrostomos (dirbtinės odos-skrandžio fistulės) suformavimas, nesveikos virškinamojo trakto gleivinės dalies pašalinimas (mukozektomija) ir kt.. Esant netikėtiems radiniams ar atsiradus komplikacijoms, ezofagogastroduodenoskopijos tikslai ir planas gali pasikeisti procedūros eigoje.
Pasiruošimas
Mažiausiai 6 valandas iki procedūros turite būti nevalgęs. Būtinai informuokite gydytoją, jei vartojate varfariną, aspiriną ar kitus kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, nes jie padidina kraujavimo pavojų. Pasakykite gydytojui, ar anksčiau jums buvo atlikti endoskopiniai tyrimai, ar kilo komplikacijų, alerginių reakcijų nuo vaistų. Būtinai informuokite, jei vartojate nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (diklofenakas, nimezilis ir kt.), insuliną, vitaminą E, gliukokortikoidus, apie esamą nėštumą, lėtines ligas, kuriomis sergate (epilepsija, hemofilija, bronchinė astma ir kt.). Prieš tyrimą nusiimkite akinius, išsiimkite kontaktines linzes, papuošalus, įvertus į liežuvį ir lūpas bei dantų protezus.
Komplikacijos
Kiekviena medicinos procedūra turi tam tikrą rizikos laipsnį. Ezofagogastroduodenoskopijos komplikacijos yra retos. Jos pasitaiko mažiau negu viena komplikacija 10 tūkst. tyrimų (mažiau negu 0,01 %). Gydomųjų ezofagogastroduodenoskopijų komplikacijos yra dažnesnės, tačiau neviršija 1,5 %. Endoskopas yra plaunamas bei dezinfekuojamas kiekvienam pacientui, kad būtų išvengta tokių ligų kaip hepatitas, ŽIV, tuberkuliozė.
- Stemplės ir skrandžio sienelės sužalojimas. Jeigu sužaloti ne visi sienelės sluoksniai, gydymas būna konservatyvus (antibiotikai, bado dieta ir kt.). Jeigu yra perforacija (sienelė plyšo kiaurai) – reikalingas skubus chirurginis gydymas, o bakterinės komplikacijos gali sukelti pavojų gyvybei. Tam tikros ligos – susiaurėjimai, vėžys, opos padidina perforacijos pavojų.
- Kraujavimas iš biopsijos ar kitokios endoskopinės manipuliacijos srities. Paprastai kraujavimas būna negausus, ir jį pavyksta sustabdyti endoskopinėmis priemonėmis. Tik retais atvejais ligonį tenka operuoti.
- Plaučių infekcija dėl stemplės ar skrandžio turinio patekimo į kvėpavimo takus.
- Atipinės reakcijos į nejautrą sukeliančius vaistus. Tokios komplikacijos dažnesnės sergantiesiems lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis.
- Vyresnio amžiaus žmones procedūros eigoje gali ištikti širdies ritmo sutrikimas, miokardo infarktas ar insultas. Itin retais atvejais ligonį gali ištikti mirtis.
- Nors ezofagogastroduodenoskopija yra tikslus tyrimas, virškinamojo trakto liga ar defektai gali būti nepastebėti dėl virškinamajame trakte esančio turinio (sekreto, kraujo, maisto liekanų).
- Procedūros gali nepavykti padaryti dėl Jūsų organizmo būklės, anatominių ypatumų ar techninių kliūčių ar paciento reakcijos į tyrimą. Pacientas ar jo atstovas gali gydytojui užduoti jam iškilusius klausimus, susijusius su būsima procedūra/intervencija.