Pagal Lietuvos statistiką per metus 100 tūkstančių gyventojų tenka apie 11-12 tūkstančių chirurginių operacijų. Sunku įsivaizduoti, kad atsirastų žmogus, kuris prieš operaciją būtų visiškai ramus. Ir vis tik didelis stresas prieš operaciją gali turėti neigiamą poveikį operacijos sėkmei ir net visam sveikimo procesui.Todėl nerimo mažinimas yra svarbi šiuolaikinės medicinos praktikos dalis.
Ar žinote? 20 amžiaus viduryje klinikinės psichologijos tyrimais buvo įrodyta, kad didelis nerimas prieš operaciją yra tiesiogiai susijęs su uždelstu paciento atsistatymu po jos. Nuo tada buvo atlikta daugybė tyrimų ir padarytos šios išvados:
* kuo didesnis paciento nerimo lygis dėl operacijos, tuo didesnės vaistų dozės reikia pooperacinio skausmo malšinimui.
* kai kurie žmonės patyrę itin didelį priešoperacinį nerimą, toliau gyvena su baime ir dėl jos būna linkę atsisakyti vėliau reikiamos medicininės pagalbos.
Kas padeda kovoti su priešoperaciniu nerimu?
Išlikti ramiems padeda objektyvi informacija
Rinkite informaciją tik iš patikimų šaltinių. Dažnai socialiniuose tinkluose esanti informacija gali labiau išgąsdinti, nei atsakyti į jums rūpimus klausimus. Svarbu naudotis oficialiais, mokslu paremtais informacijos šaltiniais. Kaip pavyzdį pateikiame svetainę www.chirurgijapaprastai.com, kurioje praktikuojantis chirurgas paprastai ir prieinamai pasakoja apie procedūras, atliekamas pilvo chirurgijoje.
Pasiruoškite sąrašą jums rūpimų klausimų ir aptarkite detales su gydytoju (šeimos gydytoju, specialistu ar chirurgu). Svarbu išsiaiškinti:
* kodėl operacija jums reikalinga;
* ko tikėtis iš karto po operacijos;
* kaip pasiruošti operacijai;
* kaip vyks operacijos procedūra;
* kokia anestezija bus taikoma;
* ką reikia žinoti apie pooperacinį laikotarpį (galima dieta, fizinė veikla).
Ar žinote? Klinikiniai tyrimai rodo, kad labiausiai informuoti pacientai patiria mažiausią nerimą, geriau tvarkosi su priešoperacine ir pooperacine patirtimis, patiria mažiau su operacija susijusių komplikacijų.
Pasikalbėkite su savo gydytoju, chirurgu ar anesteziologu, apie vaistus, kurie gali padėti sumažinti nerimą. Daugumai pacientų raminantys vaistai nėra reikalingi, bet visada smagu žinoti apie savo pasirinkimų galimybes.
Prieš operaciją bendraudami su gydytoju anesteziologu įsitikinkite, kad supratote, kokie skausmo malšinimo būdai tinka būtent jums ir kaip planuoti pooperacinio atsistatymo laikotarpį.
Psichoterapiniai būdai, padedantys nusiraminti
Pasinaudokite vaizduotės galia. Įsivaizduokite jus raminančią ir jums malonią aplinką (pvz. paplūdimį, pasivaikščiojimą kalnuose ar tiesiog savo namų svetainę). Pamatykite jums mielą vaizdą, pajuskite vėjelio dvelksmą ar švelnios tekstūros prisilietimą, užuoskite kvapus, išgirskite jus raminančius garsus. Šio pratimo tikslas yra “apgauti” smegenis, pamiršti nerimą keliančius veiksnius ir taip atsipalaiduoti.
Muzikos terapija. Ruošiantis operacijai prisiminkite savo mėgstamas dainas, kurios padeda nusišypsoti ir atsipalaiduoti. Susikurkite savo grojaraštį ir būdami chirurgijos skyriuje, kol laukiate operacijos, klausykitės savo mėgstamos muzikos.
Ar žinote? Vilniaus Universitete buvo atliktas tyrimas su onkologiniais pacientais, kurio metu buvo nustatyta, kad muzikos klausymas prieš operaciją gali sumažinti patiriamą nerimą net 3-4 kartus. O suomių atlikta studija parodė, kad pacientai, kurie klausė atpalaiduojančią muziką prieš operaciją, patyrė mažesnį skausmą po jos.
Dienoraščio rašymas. Kai kuriems žmonėms nusiraminti labai padeda dienoraščio rašymas sunkiausiu periodu, kol laukiama operacijos ir jai ruošiamasi. Neretai ligoniai bijo garsiai kalbėti apie savo baimes arba nenori jomis apsunkinti artimųjų. Dienoraštyje galima saugiai išsakyti savo jausmus, problemas ar emocijas ir tai efektyviai padeda nusiraminti.
Kiti būdai, padedantys išlaikyti vidinę ramybę
Nelikit vienas su savo nerimu. Kalbėjimas apie savo jausmus ir išgyvenimus su žmonėmis, kuriais jūs pasitikite, padės ženkliai sumažintį vidinę įtampą.Taip pat galima pasinaudoti esamų paramos grupių pagalba. (pvz. POLA – pagalbos onkologiniams pacientams asociacija, Nacionalinė donorų asociacija).
Ar žinote? Tyrimai rodo, kad pacientai, kurie nesijaučia vieniši, būna labiau atsipalaidavę prieš operaciją, patiria mažesnį skausmą po jos, būna labiau patenkinti savo patirtimi ligoninėje.
Būkite fiziškai aktyvūs. Patiriant didelį nerimą kūnas išskiria streso hormonus (kortizolį, adrenaliną). Fizinė veikla padeda įsotinti kūną deguonimi ir sumažinti streso hormonų lygį kraujyje. Be to judėjimas stimuliuoja endorfinų gamybą smegenyse, o šie savo ruožtu gerina nuotaiką ir netgi mažiną skausmo pojūtį. 15-30 minučių trukmės kasdieninė lengva fizinė veikla ženkliai pagerins jūsų savijautą.
Ar žinote? Psichologiniai tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs žmonės pasižymi didesniu pasitikėjimu savimi, būna labiau pozityvūs dėl savo operacijos baigties.
Raumenų atpalaidavimo pratimai. Raumenų įtampa yra labai dažnas organizmo atsakas į stresą. Kūno atpalaidavimas ženkliai sumažins patiriamą stresą. Kai jaučiate įtampą kūne, pradėkite maksimaliai giliai kvėpuoti. Pilnai įkvėpę, pradėkite įtemptinėti ir atpalaiduoti kūno raumenis atskiromis grupėmis, koncentruodamiesi į jas.Tai padės ne tik atsipalaiduoti, bet ir nusiraminti.