Vėžio gydymas: susirgimų gydymo tipai ir gydymo priemonės

Vėžinių susirgimų gydymo tipai

Kiekvienas vėžinis susirgimas yra unikalus ir vienam pacientui tinkamo gydymo pritaikymas ne visada galimas kitam, sergančiam tokiu pačiu vėžiniu susirgimu.

Vėžio gydymas yra skirstomas į:

Pirminis gydymas

Pirminio gydymo tikslas yra visiškai pašalinti vėžinį darinį ir sunaikinti vėžines ląsteles. Bet kuris gydymo būdas gali būti naudojamas kaip pirminis gydymas, bet dažniausiai pirminiam gydymui yra atliekama chirurginė operacija. Išimtis sudaro ypatingai jautrūs radiacijai ar chemoterapijai vėžių tipai.

Adjuvantinis gydyma

Adjuvantinės terapijos tikslas yra sunaikinti visas, po pirminio gydymo kūne likusias, vėžines ląsteles, taip užkertant kelią vėžio atsinaujinimui.

Paliatyvus gydymas

Paliatyvaus gydymo tikslas yra sumažinti pirminio gydymo šalutinį poveikį (jei taikoma kartu su pagrindiniu vėžio gydymu) arba numalšinti vėžio keliamus simptomus ir nemalonius pojūčius. Chirurgija, radiacija, chemoterapija ar hormonų terapija gali būti ir paliatyvaus gydymo priemonės, jei jos sumažina simptomus, bet vėžio negydo. Kiti vaistai gali padėti valdyti tokius simptomus kaip skausmas ar dusulys.

Vėžinių susirgimų gydymo priemonės

Šiems tikslams pasiekti egzistuoja daugybė priemonių. Atsižvelgus į tokius faktorius kaip: vėžio tipas ir stadija, bendra paciento sveikatos būklė, amžius ir paciento noras, dažniausiai taikomos priemonės yra:

Chirurgija

Atliekama chirurginė operacija, kurios tikslas – pašalinti vėžinį darinį arba pašalinti didžiausią įmanomą vėžinių darinio dalį.

Chemoterapija

Chemoterapijos metu pacientui yra skiriami vaistai, kurie naikina vėžines ląsteles (ląsteles, kurių genetinė medžiaga nėra tvarkinga).

Radioterapija (spindulinė terapija)

Šis gydymo būdas panaudoja didelės energijos jonizuojančius spindulius vėžio ląstelėms nužudyti. Radioterapija gali būti išorinė, kai spinduliai skleidžiami iš mašinos nusitaikius į tam tikrą kūno dalį. Brachiterapija yra radioterapijos metodas, kai mažos radioaktyvios sėklos yra įstatomos į kūno vidų, kur yra vėžys. Galvos smegenų operacijoms galimas gydymas gama peiliu, šis gydymo metodas labai tiksliai nukreipia jonizuojančių spindulių pluoštą į darinį smegenyse ir operacija yra atliekama neatveriant kaukolės.

Kaulų čiulpų transplantavimas (persodinimas)

Kaulų čiulpai yra medžiaga kaulų ertmėse, ji turi kamieninių ląstelių iš kurių susiformuoja kraujo elementai. Kaulų čiulpų persodinimui, kaip vadinamam kamieninių ląstelių persodinimu, gali būti naudojami to paties paciento kaulų čiulpai (iš kitos kūno vietos) arba gauti iš donoro.
Kaulų čiulpų transplantavimas leidžia gydytojams naudoti didesnes chemoterapijos dozes. Taip pat, jis gali būti naudojamas keičiant sužalotus paciento kaulų čiulpus.

Imunoterapija

Imunoterapija, kitaip dar vadinama biologine terapija, kovai su vėžiu panaudoja kūno imuninę sistemą. Vėžys gali išgyventi kūne ir augti nepastebėtas, nes imuninė jo neatpažįsta kaip įsibrovėlio. Imunoterapija gali padėti paciento imuninei sistemai “pamatyti” vėžines ląsteles ir pradėti jas “pulti”.

Hormonų terapija

Kai kurių vėžių augimo kuras yra kūne esantys hormonai, pavyzdžiui krūtų ar prostatos vėžiai. Pašalinus šiuos hormonus iš kūno arba blokuojant jų poveikį galima sustabdyti vėžinių ląstelių dauginimąsį.

Taikinių terapija

Taikinių terapijos gydymas kryptingai veikia tuos vėžinių ląstelių faktorius, kurie leidžia joms išgyventi.

Krioabliacija (naudojama retai)

Gydymas šalčiu. Krioabliacijos metu ilga plonytė adata (krioprobas) yra ivedama per odą tiesiai į auglio vidurį. Pro adatą suleidžiama dujų, kurios užšaldo iš vėžinių ląstelių sudarytą auglį.

Radiodažnuminė abliacija 

Šis gydymas naudoja elektrinius impulsus, kurių dėka vėžinės ląstelės įkaista ir žūsta. Impulsai auglį pasiekia per adatą, kuri būna įvedama į jo vidų.