Vėžio stadijos
Vėžio, prasidėjusio nuo pavienių ląstelių, dariniai galiausiai gali ne tik užauginti pirminį naviką, bet ir išplisti po visą kūną (metastazuoti). Vėžio stadijos nustatymas informuoja pacientą ir gydytoją apie vėžio vietą ir išplitimą.
Daugumos vėžių atveju, apie tinkamiausią gydymo taktiką galima spręsti tik nustačius vėžio stadiją. Pavyzdžiui, jei stadija yra ankstyva dažniausiai taikomas gydymas yra chirurgija arba radioterapija. Vėžiui stipriai išplitus gali prireikti gydymo veikiančio visą kūną (chemoterapija, taikinių terapija ar imunoterapija).
Taip pat, žinant vėžio stadiją galima prognozuoti ligos eigą, planuoti gydymo sėkmę. Nors kiekvieno paciento situacija yra unikali ir onkologinės ligos eigą lemia daug skirtingų faktorių, to paties tipo ir tos pačios stadijos vėžiai būna panašūs.
Stadijai nustatyti taikomi metodai
Stadijos nustatymui gali prireikti ne vieno testo. Priklausomai nuo vėžio tipo, gydytojas ligai ir jos stadijai nustatyti naudos vieną ar keletą šių metodų:
Fizinis ištyrimas
Jei vėžinis darinys yra apčiuopiamas ranka, jūsų gydytojas jį įvertins palpuodamas. Taip pat, fizinio ištyrimo metu gydytojas gali rasti išorinių pokyčių (pvz. pasikeitusi odos spalva) ar aptikti vidaus organų padidėjimą, kuris gali reikšti vėžio buvimą.
Radiologiniai tyrimai
Atliekant specialias radiologines nuotraukas galima nustatyti kurioje kūno vietoje yra pirminis navikas ir kaip stipriai vėžys išplito po kūną (metastazės). Vėžio diagnostikai dažniausiai naudojami radiologiniai tyrimai yra kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), pozitronų emisijos tomografija (PET), ultragarsinis ir rentgenologinis tyrimai.
Endoskopiniai tyrimai
Tai tyrimo metodas naudojant endoskopą (ploną vamzdelį su kamera), kurio pagalba galima apžiūrėti kūno ertmes (plaučius, skrandį, žarnyną).
Biopsija
Daugumą vėžio atvejų galima patvirtinti tik po biopsijos tyrimo. Tai vienas svarbiausių vėžio nustatymo būdų. Biopsijos metu, gydytojas paima gabalėlį audinio iš vietos kurioje įtariamas vėžinis procesas (pvz. neįprasto darinio, kurį pamatė radiologinėje nuotraukoje). Mėginio paėmimo procedūra gali būti atliekama keliais skirtingais būdais, priklausomai nuo vėžio tipo ir vietos kūne. Kai kurios biopsijos yra atliekamos operacijos metu.
Laboratorijoje gydytojai analizuoja paimto mėginio ląsteles po mikroskopu. Sveikos ląstelės atrodo vienodai, yra panašaus dydžio ir tvarkingai išsidėsčiusios. Vėžinės ląstelės būna išsidėsčiusios chaotiškai, o jų dydžiai ženkliai skiriasi.
Laboratoriniai testai
Dažniausiai naudojami šlapimo ir kraujo testai gali gydytojui padėti identifikuoti vėžio sukeltus kūno pokyčius. Pavyzdžiui, sergančių leukemija pacientų kraujo tyrimas parodys neįprastą baltųjų kraujo ląstelių formą ar skaičių.
Kada reikia nustatyti vėžio stadiją?
Vėžio stadija gali būti nustatoma skirtingais momentais. Įprastai, pirmiausia vėžio stadija yra nustatoma prieš pradedant gydymą, bet kai kuriais atvejais stadijos įvertinimas yra atliekamas dar kartą, kai gydymas jau prasidėjęs:
Klinikinės stadijos nustatymas: atliekamas prieš gydymą, remiantis fizinio ištyrimo, radiologinių testų, endoskopinių tyrimų ir biopsijos duomenimis. Dažnai, klinikinė stadija yra svarbiausias elementas sprendžiant kokį gydymą rinktis. Taip pat, klinikinė stadija yra naudojama ligos eigai prognozuoti. Pavyzdžiui, daugumos vėžinių susirgimų išgyvenamumo statistika remiasi klinikine stadija, nustatyta pirminės vėžio diagnozės metu.
Patologinė stadija (kitaip dar vadinama chirurgine stadija): atliekama jei pirminis gydymas yra chirurginis vėžinio darinio pašalinimas. Patologinė stadija remiasi tyrimais atliktais klinikinei stadijai nustatyti kartu su operacijos metu gauta informacija apie vėžį. Kartais patologinė stadija skiriasi nuo klinikinės (pavyzdžiui, jei operacijos metu chirurgas nustatė, kad vėžys yra daug labiau išplitęs, nei atrodė radiologinėse nuotraukose). Patologinė stadija suteikia daugiau informacijos ir patikslina klinikinės stadijos diagnozę, o tai gali būti labai naudinga tolimesniam gydymo planavimui.
Stadija po neoadjuvantinės terapijos arba po gydymo kurso: kai kurių vėžių atveju, gydymas yra pradedamas ne chirurgiškai (chemo, taikinių ar radioterapija). Tokio gydymo tikslas yra “sutraukti” auglį prieš operaciją (tokia taktika yra vadinama neoadjuvantine terapija) arba jis yra atliekamas kaip pagrindinis gydymas, nes chirurginis nėra galimas ar nėra naudingas. Stadijos nustatymas po gydymo yra naudojamas vėžio atsakui į gydymą įvertinti. Gali būti atliekamas taip pat kaip klinikinės stadijos nustatymas ir padėti nuspręsti kokio tipo operacija turėtų būti atlikta. Arba atliekamas po operacijos (taip pat kaip ir patologinės stadijos nustatymas), tikslesnei informacijai suteikti.
Kuo remiantis yra nustatoma stadija?
Vėžio stadijai nustatyti dažniausiai yra naudojama TNM sistema.
T apibrėžia originalų (pirminį) auglį (angl. tumor – auglys), kur vėžys prasidėjo. Vertinamas auglio dydis, vieta ir ar jis invazyviai peraugo sveikus aplinkinius audinius.
N kategorija nusako aplinkinių limfinių mazgų pažeidimą (angl. node – mazgas). Limfiniai mazgai aplink vežinį darinį yra tikrinami dėl vėžinių ląstelių invazijos. Normaliai limfiniai mazgai yra maži, pupelės formos imuninių ląstelių dariniai. Daug vėžinių susirgimų pirmiausia išplinta į limfinius mazgus prieš pasiekiant kitas kūno dalis.
M reiškia metastazes. Ši kategorija vertina tolimųjų metastazių buvimą ir jų skaičių.
Kiekvienas vėžinis susirgimas turi savo TNM kategorijų versiją. Pavyzdžiui, vienų vėžinių susirgimų atveju T kategorija apibūdina auglio dydį, o kitų – kaip giliai navikas peraugo organo kuriame prasidėjo sieną.
Galiausiai, įvertinus T, N ir M kategorijas (kartu su kitais reikalingais faktoriais), jų kombinacijai yra priskiriama vėžio stadija. Vėžio stadijos yra skiriamos į keturias ir žymimos romėniškais skaičiais nuo I iki IV. Stadijos I vėžys yra mažiausiai pažengęs ir turi geresnę prognozę. Vėlesnių stadijų vėžiai įprastai būna išplitę ir reikalauja agresyvesnės gydymo taktikos.
Taip pat galima nulinės stadijos vėžio diagnozė, kitaip vadinama carcinoma in situ, kuri reiškia, kad vėžinis susirgimas egzistuoja tik pirminėse ląstelėse, dar nepradėjo nei augti į darinį, nei plisti po kūną.