Kas yra Kolonoskopija?
Kolonoskopija yra tyrimas, kurio metu apžiūrima storoji žarna – apatinė virškinamojo trakto dalis (pvz. PAVEIKSLAS NR.1). Šiuo metu tai yra pats tiksliausias storosios žarnos tyrimas. Kolonoskopija atliekama panaudojant vamzdelio formos lankstų instrumentą kolonoskopą (PAVEIKSLAS NR.2), kurio gale yra vaizdą fisuojanti sistema, o vaizdas matomas monitoriuje (ekrane). Tyrimo metu kolonoskopas kišamas per išangę, apžiūrima tiesioji žarna, visa storoji žarna ir neilga dalis plonosios žarnos (PAVEIKSLAS NR.3). Kolonoskopija dažniausiai užtrunka 20 – 50 minučių.
Kada reikalinga Kolonoskopija?
Dažniausios priežastys kuomet rekomenduojama kolonoskopija yra:
- Kraujavimas iš išangės ir tiesios žarnos,
- Teigiamas slapto kraujo išmatose tyrimas (iFOBT),
- Užsitęsęs lėtinis apatinės pilvo dalies skausmas,
- Lėtinis vidurių užkietėjimas,
- Neaiškios priežasties lėtinis viduriavimas,
- Neaiškios priežasties anemija („mažakraujystė“),
- Atlikus kitus tyrimus įtariama storosios žarnos patologija,
- Artimam giminės nariui nustatytas storosios žarnos vėžys,
- Pacientui nustatytas storos žarnos vėžys ar polipai,
- Kai reikia atlikti pakartotiną kolonoskopiją, pvz. jei buvo blogai paruoštas žarnynas kolonoskopijai ar reikalingas patikrinimas po polipų/auglio pašalinimo.
Kolonoskopijos metu dažnai surandami polipai. Kai kurie polipai gali suvėžėti. Pašalinus polipus kolonoskopijos metu galima išvengti storosios žarnos vėžio.
Kaip paruošti žarnyną Kolonoskopijai?
Kad kolonoskopija būtų informatyvi ir saugi, žarnynas privalo būti visiškai išvalytas ir tuščias. Jei žarnynas paruoštas blogai, tuomet gydytojas kolonoskopijos metu gali nepastebėti pakitimų storojoje žarnoje, kolonoskopija užtruks ilgiau, bus didesnė komplikacijų rizika.
Kad žarnynas būtų saugiai ir gerai paruoštas, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų apie DIETĄ, žarnyną išvalantį PREPARATĄ ir preparato sugėrimo REŽIMĄ. Perskaitykite instrukcijas informaciniuose lapeliuose, o jei turite klausimų, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Rekomenduojama DIETA:
Jei 0 diena yra kolonoskopijos diena, tuomet:
-7 dienos: vandens 2 L/d, daug skaidulų, be riešutų ir sėklų, minkštinti išmatas
-4 dienos: vandens 2 L/d, mažai skaidulų, be riešutų ir sėklų, minkštinti išmatas
-1 diena: skysčiai
Rekomenduojami PREPARATAI: Polietilenglikolis (PEG), Sulfatų tirpalas. Taip pat gali būti naudojamas Natrio pikosulfatas su magnio citratu.
Rekomenduojamas REŽIMAS: rekomenduojama preparatą išgerti padalintos dozės režimu, tai yra „pusę iš vakaro, pusę anksti ryte“. Antroji dozė pradedama gerti likus 6 valandoms iki kolonoskopijos. Paskutinius preparato ar vandens gurkšnius geriausia išgerti likus 4 valandoms iki kolonoskopijos. Galioja taisyklė: „Nieko į burną“ 4 valandas iki anestezijos! Po anestezijos negalima vairuoti, pageidautinas lydintis asmuo!
- Prieš procedūrą jūsų paprašys persirengti ir būti su ligoninės pižama. Tuomet medicinos slaugytoja turės įvesti intraveninį kateterį, kurio pagalba bus leidžiami seduojantys vaistai. Prieš procedūrą jus dar kartą konsultuos gydytojas, paaiškint galimas komplikacijas, atsakys į paskutinius rūpimus klausimus ir paprašys jūsų pasirašyti sutikimo formą. Kai gydytojas bus pasiruošęs atlikti procedūrą, skyriaus personalas jus nuveš vežimėliu.
Iš viso galite tikėtis ligoninėje praleisti apie 2-3 valandas nuo atvykimo.
Įprastai kolonoskopijos procedūra trunka vos 15-20 minučių ir dauguma pacientų po jos prisimena minimalų skausmą ir diskomfortą arba neatsimena nieko.
Visgi, gydytojas kolonoskopą (ilgą lankstų vamzdelį, kurio gale yra kamera) per išangę įveda į virškinamąjį traktą. Kamera filmuoja storąją bei tiesiąją žarnas iš vidaus ir gydytojas gali matyti pakitimus ekrane.
- KOKIUS PAKITIMUS GALI NUSTATYTI GYDYTOJAS KOLONOSKOPIJOS METU?
Kolonoskopija gali parodyti vietą iš kurios kraujuojama per virškinamąjį traktą. Įvertinti žarnyno sienos vientisumą, aptikti uždegimą ar randines sąaugas. Galima aptikti vėžinius navikus ar polipus. - KAS YRA POLIPAI IR KODĖL JIE ŠALINAMI?
Žarnyno polipai yra mažos tiesios arba storosios žarnos sienos išaugos. Polipai pasitaiko vienam iš keturių žmonių, kurių amžius viršija 50 metų. Polipai yra besimptomiai ir dauguma žmonių net nežino, kad juos turi. Jei polipai užauga dideli, jie gali sukelti: kraujavimą iš išangės, viduriavimą arba vidurių užkietėjimą, pilvo skausmą.
Dauguma polipų yra nepavojingi, išskyrus vieną tipą, kurie yra vadinami adenomomis. Nepašalinus šių polipų, yra didelė rizika, kad iš jų išsivystys vėžinis procesas.
Padidintą riziką polipų atsiradimui turi: žmonės, kurių šeimoje buvo rasta polipų; žmonės sergantys kolitu arba Krono liga; žmonės, kurie turi viršsvorio arba rūko.
- KAIP ŠALINAMI POLIPAI?
Yra keletas skirtingų metodų polipams šalinti, bet dažniausiai jie yra pašalinami fiziškai naudojant vielos kilpą. Jei gydytojas kolonoskopijos metu aptinka polipą kuris yra didelis arba jo ląstelės atrodo skirtingai nei normalaus aplinkinio audinio, arba jei randama daug polipų, jie bus šalinami. Prie kolonoskopo galo būna pritvirtinta metalinės vielos kilpa, per kurią yra leidžiama elektros srovė. Priklausomai nuo poreikio polipą galima viela apvilti ir nupjauti arba naudojant elektros srovę nudeginti (kauterizuoti). Abu metodai nesukelia skausmo ar didelių komplikacijų.
Jei polipas buvo pašalintas, jo mėginys yra siunčiamas į patologinę laboratoriją įvertinti ar polipas turi vėžinių pakitimų ir ar gydytojui pavyko pašalinti visą polipą.
Po procedūros pacientas yra pervežamas į stebėjimo palatą, kur laukiama kol pasibaigs seduojantis anestetikų poveikis. Stebima ar nėra šalutinių reakcijų po procedūros. Įprastai 1-2h bėgyje narkozės poveikis praeina arba baigiasi.
Svarbu po procedūros pasirūpinti tinkama mityba, ji turi būti švelni virškinimo sistemai. Kadangi procedūros metu yra sudirginama virškinamojo trakto gleivinė, padidėja dehidratacijos rizika. Po kolonoskopijos rekomenduojamą dietą sudaro skysčiai (daug vandens), lengvas ir mažai skaidulų turintis maistas, labai maži pieno produktų kiekiai. Geriausiai tinka: skysčiai su elektrolitais (pvz. “Vytautas”), vaisių ir daržovių sultys, žolelių arbatos, džiūvėsėliai, sriubos, kiaušinienė, garintos minkštos daržovės, ryžių pudingas, virtos bulvės, švelnus riešutų sviestas, garinta balta žuvis. Svarbu vengti: alkoholio, steikų ar kitos sunkiai virškinamos mėsos, pilnagrūdžių produktų, šviežių daržovių, ankštinių daržovių, džiovintų vaisių (razinos) ar vaisių su odele, česnako ir kietų prieskonių, aliejuje kepto maisto, riešutų.
Turite pasirūpinti tinkamu transportu ir palyda namo po procedūros. Kadangi procedūros metu jums bus duodami seduojantys vaistai ir vairuoti bus negalima.
Kokios galimos Kolonoskopijos komplikacijos?
Dažniausia komplikacija yra nuovargis po ilgos procedūros, kurios metu yra naudojama anestezija.
Kitos po kolonoskopijos pasitaikančios problemos yra:
Pilvo pūtimo pojūtis, dujų skyrimasis iš virškinamojo trakto. Galimi maži pakraujavimai iš išangės ar su pirmomis išmatomis. Trumpalaikis pilvo skausmas arba spazmavimas. Pykinimas dėl anestezijos poveikio. Išangės dirginimas, dėl žarnyno paruošimo procedūrų.
Retais atvejais gali būti rimtesnės komplikacijos, kaip žarnos prakiurimas arba masyvus kraujavimas. Žarnos prakiurimas dažniausiai pasireiškia stipriu pilvo skausmu, bendru silpnumu. Tokiu atveju NEDELSIANT susisiekite su kolonoskopiją atlikusiu gydytoju, arba kreipkitės į artmiausią gydymo įstaigą.
